Dailininkas Neemija Arbitblatas ir jo daugiabriaunė kūryba

Daugelis litvakų menininkų, pasirinkę mokytis „École de Paris“, į Lietuvą sugrįždavo tik savo kūriniais, keletui tai padaryti pavyko ir po mirties. Tačiau kai kurie iš tikrųjų aktyviai lankė gimtuosius kraštus. Nuolat keliaujantis Neemija Arbitblatas į gimtąjį Kauną parvežė galimybę visuomenei modernėti ir susipažinti su naujomis meno kryptimis.
Rusakalbių žydų šeimoje 1908 metais gimęs menininkas anksti susipažino su pasaulio piliečio gyvenimo būdu. Parodų kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė pasakoja, kad per Pirmąjį pasaulinį karą šeima privalėjo palikti Kauną: „Kaip ir daugelis Lietuvoje gyvenusių žydų šeimų, jo tėvai buvo apkaltinti bendradarbiavimu su vokiečių kareiviais, todėl carinė Rusijos valdžia juos išsiuntė į Poltavos sritį. Galima sakyti, kad dailininko vaikystė prabėgo Poltavos mieste.“
Nors pasakyti, kas buvo pirmieji N. Arbitblato dailės mokytojai, sunku, V. Gradinskaitė sako, kad būtent Poltavoje jis įgijo pirmąjį meninį išsilavinimą vaikų namuose veikusioje piešimo mokyklėlėje.
1921 metais Arbitblatų šeima grįžo į Kauną. Čia būsimas dailininkas mokėsi pas Vilniaus meno mokyklos auklėtinį, dailininką Jokūbą Mesenbliumą, papildomai tobulinosi privačiose Justino Vienožinskio pamokose.
Baigęs Kauno žydų realinę gimnaziją, N. Arbitblatas iš karto išvyko svetur - 1924-aisiais mokėsi Berlyne, Drezdene, o nuo 1926 metų - Paryžiuje. „Arbitblatas buvo labai atvira asmenybė, Paryžiuje gan greitai susidraugavo su meniniu elitu, vyresniąja karta. Susibendravo su Chaimu Sutinu, Pinku Kremeniu, Emanueliu Manė Kacu, Marku Šagalu. Vėliau sukūrė apie 40 École de Paris ir kitų žymių dailininkų portretų ciklą, reikšmingą ne tik savo menine, bet ir istorine verte“, - sako V. Gradinskaitė.
Jai pritaria ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė, sakydama, kad viena iš stipriausių N. Arbitblato savybių - pastabus portretistas.
I. Mažeikienė taip pat pastebi, kad dailininko temų ratas plėtėsi kartu su gyvenimo pokyčiais: „Kai vedė garsią operos primą Reginą Resnik, atsirado žmonos portretų. Jo tapybos kūriniuose buvo matomos operų scenos, personažai, scenovaizdžiai.“
I. Mažeikienė sako, nors buvo atviras ir ieškojo naujų raiškos formų, N. Arbitblatas netapo avangardistu: „Kūryboje jis išliko ekspresionistas. Tai siejama ir su Kauno laikotarpiu, tuo, ką gavo iš privačių pamokų pas Vienožinskį, Mesenbliumą.“
Dailininkas, gyvendamas Paryžiuje, nepamiršo Lietuvos, dažnai čia sugrįždavo. V. Gradinskaitė pasakoja, kad būtent jis savotiškai modernino Kauno visuomenę, iš Paryžiaus parveždamas naujų meninių vėjų.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardinai.lt/tarp-kauno....