🇮🇹 Kilometrų medžioklė Alpių keliais 🇮🇹 2023m. 6 diena. Italija Lago di Braies, passo Giovo

6 kelionės diena.
Rytas be žadintuvo. Už lango saulė jau apšvietus kalnų viršūnes, orą Windi žada įvairų, vietomis net stiprią liūtį. Austrijoje pusryčius gaunam ne anksčiau 7:45 val. jų laiku. Čia niekas neskuba. Susirenku daiktus ir kaip kiekvieną rytą dedu ir rišu daiktus prie motociklo. Ši procedūra šiek tiek erzina, bet jau baigiu įprasti 😊. Startuojam 8:30 jų laiku. Šios dienos tikslas nuvažiuoti iki Italijos, Stelvio Pass kalno papėdės, viso 336km. Tuo pačiu aplankysime keletą lankomų objektų. Pirmas tikslas Italijoje - Lago di Braies ežeras. Sukam rankeną link jo. Navigacija pradeda grybauti, nes esu įsijungęs, kad vestų ne autostradom, o nemokamais keliais. Iki ežero lieka vos keletas kilometrų, o navigacija mums liepia sukti į siaurą miško takelį. Žmona sako man į ausį, kad čia daugiau panašu į dviračių taką, o ne į mašinų. Ir kas svarbiausia nei vienos transporto priemonės nematyti 🫣. Lekiam takeliu, vedančiu per mišką ir kylančiu į statų kalną, staiga prieš akis išnyra serpantininiai posūkiai... Kelio siaurumas toks, kad motociklas vos tilptų. Asfalto kokybė irgi ne pati geriausia. Riaumodami laužiam posūkius... akys didelės, svarbiausia neužgesti ant posūkio, nes kitaip 400 kg motociklo pakelt nuo žemės būtų nebeįmanoma. Aleliuja! Persiverčiam per kalną ir pradedam leistis. Tolumoje matosi ir pagrindinis kelias link ežero, kuriuo iš tikro ir turėjom važiuoti, bet navigacijai buvo patogiau mus vesti dviračių taku 😝. Širdis džiaugiasi, kad nereikėjo su nieko prasilenkti, praktiškai būtų neįmanoma 🫣. Atlekiam prie ežero. Mašinų ir motociklininkų daug, net eilė prie parkingo. Parkingas mokamas net motociklams. Karštis didžiulis jau nuo ryto 28°. Užsimetu kuprinę ir pėdinam aplink ežerą pasivaikščioti. Atsiveria Instagraminiai vaizdai. Žmonių daug, visi fotkinasi, nėra net kur kojos padėti. Traukiu ir aš savo trijų metrų selfi lazdą 😊, taip truputį praretindamas žmones. Ne visi dar matę dar tokią. 🤣. Vaizdai atima žadą. Pora valandėlių su pietų pertraukėle ir visas ežeras apeitas. Karštis neišpasakytas, vėl lendame į moto striukes ir sukam rankeną per Passo Giovo. Pakilimo kelias į passo Giovo prastas, asfaltas banguotas ir suaižėjęs. Bet riaumodami mes užkylame ir ten. Visą dieną kylam ir leidžiamės serpantininiais keliais. Paskutinis šios dienos lankytinas objektas yra Campanile di Curon Venosta Vecchia. Labai įtaigus kraštovaizdis su iš dirbtinio ežero išnyrančia bažnyčios varpine. Galima apeiti jį ir stebėti iš kelių kampų. Pasigrožėję sukame rankeną į užsibukintą pensioną. Galvojau, kad nakvynės vieta yra kalno papėdėje, bet kas tau, vėl kylam į kalną lauždami serpantininius posūkius. Iki nakvynės lieka 4km, staiga prakiūra dangus taip, kad visai nesimato, kur važiuoti. Sustoti, kad užsidėti lietaus aprangą, kylant į kalną nėra šansų. Atsidarau šalmą bandau, įžvelgti kelio kontūrus ir puškuodami kylam toliau. Likus kilometrui, lietus aprimsta. Prie nakvynės vietos pilna motociklų, nelabai pasirinksi, kur statyti. Puolam į recepsioną, kad kuo mažiau sušlapti. Įsipatoginę kambaryje išgirstam, kad mūsų kambaryje kažkas čiurlena. Ogi klozetas nesustodamas čiurlena. Tai šis kambarys gavo pavadinimą prie šaltinio 😝😊. Tą šaltinio čiurlenimą klausome iki pat ryto 🫣. Ryt ir vėl nauji keliai Italijoje 😊.