„Atviras pokalbis“: Paminklų statymo mados: dėl ko laužomos ietys?

Lietuviai negali be paminklų. Vieni stato, kiti griauna. Nesvarbu, ar tai būtų didelis monumentas, ar maža lentelė. Nukėlėme Cvirką, su juo lyg ir viskas aišku. Tuoj nukilnosime Salomėją Nėrį. Bet vietoj jos pastatysime Brazauską. Kur nors. Neseniai Nacionalinis susivienijimas sostinėje ant sienos prikalė birželio 23 sukilimo organizatorių Škirpą. Miesto valdžia nuėmė. Mat, organizuojant sukilimą, nukentėjo kiti etniniai Lietuvos gyventojai. Kaip vyksta paminklų statybos ar griovimo svarstymas? Kaip turėtų būti? Į ką reikia atsižvelgti, kad po kurio laiko vėl neužeitų noras griauti?
Diskutuoja: Istorijos instituto mokslininkas, dr. Algimantas Kasparavičius ir Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica.
Laidą veda Raigardas Musnickas.

[@TomasGi]

Sinica teisus👍

[@tongotongo3143]

Aš tikiu Algimantu Kasparavičium, nes jis visuose klausimuose nuoseklus, ir jo faktai visada stipriausi. Tuo tarpu Sinica anei nuoseklus kituose klausimuose, anei jo išvedžiojimai pakankamai stiprūs.

[@TomasGi]

😂

[@kestaskiesza]

Škirpa buvo neparanki asmenybė bolševikams, vėliau komunistams.
O šiandien Škirpa neparankus valdantiesiems. Klausimas kodėl?

[@manometras]

Tiesiog ne visi myli AMB, nes AMB ką tik valdė ir nekovojo už kaliningradiečių neleidimą per Lietuvą lengvatinėmis sąlygomis.
O Smetona su smetonininkais draugavo su sssru, kol pabėgo nuo sssro.