DISKUSIJA „Kaimo turizmas Dzūkijon: ragiono išsigełbėjimas ar prakeiksmas?“ || ČIULBA ULBA’23

Dalinamės su Jum kecvirto pescivalio diskusiju! Kasmet gi pajimam vienų važnų temukį ir pakapstom, pakrapštom!
Tai jau anų metų diskusijon nutarėm apšnekėc kaimo turizmų - kokis jis dartės yra ir kokis gałėt būc? Tokių temų pasrinkom dėl’ to, kų nusdavėm in Veisiejų kraštų ir apvažavom daugybį sodzybų, ieškodami vietos pescivaliu invykt. Ir prisižūrėjom viso.
Mus žodzis „turizmas“ pirmiausa priverca insivaizduoc keliautojus, o žodzis „kaimo“ - jau sanovinius kaimelius, pro katruos suka žygeiviai ar kitos keliautojų grupės. Ale vat ir klausimas - ar turistaunancai šaimai sekas apsinakvoc sodzybon, katroj vadzinas „kaimo turizmo“? Dažniausai - gi ne, ba jos daugiausa pritaikytos dzideliem baliam ir paros kaina būna 1000 ar nat daugiau aurų. Tai vat dėl’ to mum kyla klausimas - ar tas balių vietas iš vis teisynga tebevadzyc „kaimo turizmo sodzybom“?
Dalis mūs gyvena kaimuosa ir vasarų mato beigi girdzi tas nuomojamas vietas.
Tai kokis tas kaimo turizmas?
Ar tokis, kur atvažiavis pirkion jauci, kap ca visa buvo dar iki televizoraus atsiradzimo, ar tokis, katram vieton švento abrozėlio karo plokščias televizorus, o vietoj pečiaus pakabytas kondicionierius?
Kokis gi yra turizmo sodybos gaspadorius ar gaspadinė? Ar jys verslinykas iš dzidelio miesto, ar viecinis, atradis būdų uždzyrbc nepalienkanc gimto kaimo?
Kokis kaimo turizmu besverciancių verslinykų požiūris in etninį krašto kultūrų beigi tradicijas?
Ar kaimo turizmo sodzybos turėt pristacyc to krašto, katran jos insikūrį, kultūrų, vesc adukacijas, ar labjau tarnauc kap nuomojamos švencų vietos, kur visa pritaikoma palei užsakovo norus?
O kap turizmo sodzybas, iš katrų iščisų vasarų alasas aina, vercina vieciniai žmonys?
Ar cikrai lietuviai turi supracimų, tapusį sparnuotu prazi: „važiuojam išsigerc“?
Visų vasarų paažarės, paupiai ir pamiškės nuog žmonelių dūzgia, jiej gi atvažuoja pasmėgauc mūs kraštu, pabėgc nuog miesto šūrmulio ir pasnerc gamtos apsupcin. Ar buvo jum kadu, kap šyltų vakarų, spakainiai klausanc paukštukų ar būnanc cylon, aidzi ir aidzi kolonėłėm bum-bum baliaus muzikos, palydzimos viso būrio insismarkavusių svecių balsų, vilnija kur per ažarų, ar nat iš už tvoros ūža? O gal’ ir pacys mielai naudojatės nuomojamų sodzybų paslaugom ir lakiat pėdnyčiosa ir subatosa sušvįsc visus savo ir kitų jubiliejus beigi kitas progas? Kap tį jaucatės? „Sumokėta, užsakyta - darom, kų norim“? Ar vis cik jaucatės svecai, ar pamislinat apė jus supancų gamtų ir gyvenancus žmonis?
Tai jau labai karštų vasaros dzienų mūs pescivalin būrys žmonių dalinos savo mįsliom ir pacyrimais apė kaimo turizmų, sodzybas ir sodzybėlas, adukacijas ir šitų verslų. Gal’ viso ir nesuspėjo aptarc, ale dzaugiamės, kų temų paklibinom.
Kad diskusija praait sklandzai ir indomiai rūpinos moderatorus - dzūkulis MARIUS EIDUKONIS nuog LRT.
O dalyvavo šiciej garbūs svetukai:
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė beigi sodybos „Provansalis“ vadovė AGNĖ VAITKUVIENĖ,
LSMC Sociologijos inscituto Regionų ir miestų cyrimų skyraus vyresnysis mokslo darbuotojas EDIS KRIAUČIŪNAS,
Dzūkijos regiono Etninės kultūros globos tarybos narė beigi duroz buvus Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos rinkimų komisijos narė GINTARĖ MARKEVIČIENĖ-ŽALTĖ,
Alytaus rajono vietos veiklos grupės (VVG) vadovė VIDA VRUBLIAUSKIENĖ,
Dzūkų tradicijų žinovė, spakaino kaimo turizmo verslų išmėginusi marcinkoniškė RŪTA SAKALIENĖ,
15 metų Veisiejų krašti gyvenancis žurnalistas ROMAS SADAUSKAS.
Norėjom, kų sudalyvaut ir sodzybų („balių verslų“) šaiminykai, ale nei vienas nesuciko - gi savaitgalis, tai jau darbelio pas visus ovaš.
Ar ir jum interesna, kap mainos kaimo sodzybos dūšia? In katrų pusį? Kų regionu atneša kaimo turizmas: išsigełbėjimų ar prakeiksmų?
Kviecam klausyc diskusijos ir, jei cik akvacinat, komentaruosna parašykit, kų mislinat, kokių patircį turit jūs?
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
VAIZDO OPERATORUS
Martynas Margelis
MONTAŽO REŽISIERĖ
Ūlė Krupovičiūtė
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
2023 m. liepos 13-16 dzienom Veisiejų krašti invyko kecvirtas dzūkų kultūros pescivalis „Čiulba ulba“. Pescivalį skyrėm Sigitu Gedai (1943-2008) - poetu, aseistu, dramatūrgu, kriciku ir vertėju, katras gimė ir augo Paterų kaimi (Veisiejų krašti).
Pescivalio bendruomenė tį atšventė Sigitulio 80-as gimimo mecines.
Dzūkų kultūros pescivalis „Čiulba ulba“:
www.dzukuku.lt/
/ dzukukulturosfestivalis
/ dzuku_kulturos_festivalis
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
PESCIVALĮ KURA BEIGI ORGANIZUOJA
VŠĮ Samanukės
PESCIVALIO VADOVĖ
Eglė Kašėtienė
PESCIVALĮ PINANSUOJA
Lietuvos kultūros taryba