Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas arba kaip pradėti ūkininkauti nuo nulio

Jaunieji ūkininkai nuo gegužės 2 d. jau teikia paraiškas pagal labai populiarią Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kadangi šioje priemonėje yra nemažai patrauklių žemdirbiams naujovių, apie visas jas kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyr. specialiste Dalia Rutkauskaite.
Jaunieji ūkininkai nuo gegužės 2 d. jau gali teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kodėl toks ypatingas dėmesys skiriamas jauniesiems ūkininkams? Kiek tai susiję su ūkininkų senėjimo, ūkių perdavimo problema jaunesniems asmenims?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje ūkininkų senėjimo problema yra labai aktuali. Jei žiūrėsime į skaičius, Lietuvoje apie 30 proc. ūkininkų yra pensinio amžiaus, o jaunieji ūkininkai sudaro tik 17 proc. jeigu norime žemės ūkio veiklos tęstinumo, jei norime užtikrinti apsirūpinimą maistu, šią problemą turime kažkaip spręsti. Dėl to šita priemonė teikiama ES mastu, tiek tiesioginės išmokos, kitose priemonėse yra numatytos tam tikros lengvatos jauniesiems ūkininkams. Bet lyginant ES mastu, jei lygintume vidurkį, Lietuvoje situacija yra geresnė.
Pagal visus reglamentus ir taisykles, kas yra laikomas jaunuoju ūkininku?
Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal ES teisės aktus, jaunuoju ūkininku laikomas asmuo nuo 18 iki 40 metų. O jei tiksliau, kol jam nesuėjo 41 metai, šis asmuo laikomas jaunuoju ūkininku.
Jeigu man 40 metų ir 8 mėnesiai, ir aš teikiu paraišką pagal šią priemonę, ar aš dar spėčiau pateikti paraišką pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“?
Taip. Nes amžius skaičiuojamas pagal paraiškos pateikimo datą.
Kodėl ši priemonė, jūsų nuomone, tokia populiari? Ar dėl paramos intensyvumo, ar didesnių pinigų?
Atkreipčiau dėmesį, kad ši parama skiriama daug paprasčiau. Be to, tai ir 100 proc. parama, kurią galima panaudoti.
Ar yra įvardinta, ko aš negaliu nusipirkti, o ką galiu?
Tai dar vienas patrauklumas, nes, skirtingai nuo kitų priemonių, čia nėra įvardinta tinkamų ar netinkamų išlaidų. Tad pats ūkininkas gali nuspręsti, ką jis nori nusipirkti, atsižvelgiant į verslo planą. Tai gali būti statybos, žemės ūkio technika, netgi įsigyjama žemės ūkio paskirties žemė.
Į kokio dydžio maksimaliai paramą galėčiau pretenduoti?
Maksimali parama, kuri yra negrąžintina, siekia iki 60 000 eurų. Bet dar norėčiau akcentuoti vieną dalyką, kad čia galima įsigyti ir naudotas priemones, pavyzdžiui, naudotą žemės ūkio techniką. Būtent tai ir akcentuoju, kad šioje priemonėje nėra kažkokių ribojimų ūkininkui. Jis pats, vadovaudamasis savo verslo planu, sprendžia, ko jam reikia.
Trumpai papasakokite, kokie yra esminiai kriterijai, norint pretenduoti į šią paramą?
Jeigu tai fizinis asmuo, jis turi būti įregistravęs ūkį ir valdą. Ir nuo ūkio ir valdos įregistravimo neturi būti praėję daugiau kaip 24 mėnesiai. Tai reiškia, kad dviejų metų laikotarpyje galima kreiptis paramos. Jeigu ūkį įsteigė prieš tris metus, tai toks ūkininkas negali pretenduoti į paramą.
Taip pat teikiant paraišką, pareiškėjas gali pradėti ūkininkauti nuo nulio. Jo ūkio dydis, vertinant VED (valdos ekonominis dydis), gali būti nuo nulio iki 70 000 eurų. O įgyvendinus verslo planą pagal šią priemonę, jo ūkio VED turi padidėti nuo 12 000 Eur iki 70 000 Eur.
Svarbu ir tai, kad teikiant paraišką, nebūtina iki jos teikimo deklaruoti tiesiogines išmokas. Tai reiškia, kad pareiškėja iki paraiškos teikimo gali būti ir deklaravęs, ir nedeklaravęs tiesiogines išmokas. Anksčiau tiesiogines išmokas negalėjo deklaruoti prieš teikiant paraišką.
Tai jeigu dabar vyksta žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas ir jeigu jūs dar to nepadarėte, galite teikti paraiškas pagal šią priemonę?
Taip.
Daugiau informacijos rasite zum.lrv.lt/lt/