Graveliauti į Suvalkus su nakvyne

Dar penktadienio vakarą didelių vilčių šiam savaitgaliui nedėjau - visvien lietų žada, tai daug kažko neišbursi...
Aha, tik 22 val kilo mintis pasižiūrėti prognozių žemėlapį. Opa! Idėja - kadangi dieną debesis nuo centrinės Lietuvos turi nuslinkti, galima taikyti į tą "sausą" zoną.
Taip gimė planas 'do Suwalkow" kalniukų paridenti.
Traukinys iki MarĖs, lietus, vėjas. Pietūs dar prieš pradedant važiuoti. Lyg aprimo, išriedu. Iškart antras raundas lietaus. Reikia pastogės. Dar pusvalandis po stogeliu prie dantų protezavimo klinikos. Tada jau išjudu normaliau - į laukus ir prieš atkaklų bei stiprų vėją, lydėjusį praktiškai iki pat sienos su Lenkija. Paskui pasisukau.
Gavau rokadinio pasienio kelio šlapių kalniukų, moliukso, žemių, žvyro ir visų kitų linksmybių. Sieną kirtau šalia sodybos, per kurios kiemą realiai pravažiavau. Tada jau smageani ir tolimesni kalvoti peizažai, suvalkiški ežeriukai, miškai ir mėšlu amirdantys laukai. Ach, pavasaris.
Pasisupęs tais kalniukais vakare pataikiau į Suwalkus, kur apsiprekinau maisto bei pakaštavojau vietinio etiopiečio "kebab bulka".
Dar kelios kalvelės ir pasiekiau vakarėjantį Wygrių ežerą. Nakvynei vietos dairausi taktiškai - dairausi beržų, nes noriu pasivarvinti sulos.
Galiausiai radau tokiam priepelky, įsikūriau, sula pamažu varva, ryčio visiškai jokio, tai lieka mėgautis ramybe, paskutinėm paukščių giesmelėm ir žvaigždėtu dangum. Puiki technologijų detoksikacija, ar kaip ten dabar vadinas ryšio nebuvimas.
Ryte prasibudęs neskubu, sulos labai nedaug prilašėjo, bet už tai itin saldi gavosi.
Kavukė, pusrytinis šokoladėlis, susipakavimas ir judesys.
Vsur šalia ežero vientisas rūkas, vaizdai magiški, paslaptingi, ežero pakrantės užturistintos maksimaliai, tik dar ne sezonas - viskas tuščia ir visi dar miega. Apsuku Wygrių ežerą, kabinu Seinus ir gražiais naujais asfaltais bei miškais atgal link gimtinės.
Iki Druskininkų viskas smagiai - miškais, bet žvyruotais kietais keliukais, o toliau link Marcinkonių - smėlio kanjonais, būdingais šio krašto miškams. Gražy, tik ratai sminga ir šaknys nesibaigia. Taip atsportavęs iki Marcinkonių suvokiau, kad paskutinį traukinį praleidau dar prieš valandą, telieka šaut iki Varėnos. Atstumo 22km, lieka 56 minutės. Opa, ir jėgų yra kažkaip, ir motyvacijos netrūksta stipriau paminti. Visą tą asfalto atkarpą sugulęs aero pozicijoje su 33-35km/h greičiu.
Atvykau dar su rezervu, tai stoties tūlike dar druskas apsiploviau ir dabar kaip malonus žmogus traukinuky namolio ridenuos.
Geras savaitgalis gavosi!

[@rokashello]

sulos rinkimas 👌 reikes pasinaudoti sita technika

[@simoemailas]

Kaip suprantu ten sula rinkai su tent peg'u? 🤩

[@Povilas.Rudinskis]

Koks underquiltas?