Tamsioji lietuviškų pasakų pusė / P. Subačius / Tinklalaidė

GERO POKALBIO VAGA - tai knygynų tinklo VAGA kuriama tinklalaidė, kurioje svečiuojasi žinomi autoriai, visuomenininkai, meno bei mokslo atstovai. Pokalbius veda meno publicistė Laura Kešytė.
„Pasakos yra skirtos be kita ko ir gąsdinti, ne tik sudominti. Labai natūralu, kad pasekus pasaką, vaikas bijo nuleisti kojas nuo suolo. Žiaurumų buvo visokių, ir niekas to neslėpė, nes ir paslėpti nebuvo galima. Vaikai nuo mažumės susidurdavo ir su seksualumu, nes visas gyvenimas buvo vienoje patalpoje, be to, aplink naminiai gyvuliai ir kiti gyvūnai, skerdimas, medžioklė, knibždantys gyviai rūsyje... Mūsų šiandienis pasaulis yra daug sterilesnis. Žmonės ieško siaubo filmų galbūt kartais ir dėl to, kad to adrenalino niekas nebepagamina kitose gyvenimo situacijose“, - sako literatūrologas, prof. Paulius Subačius.
Su juo Laura Kešytė kalba apie (lietuviškų) pasakų ištakas, jose veikiančius archetipinius personažus, tvyrantį siaubą ir santykius steigiančią moralę.
„Egzistuoja tokia naujoji mitologija, kad senovėje tai žmonės buvo kantrūs. Jie išlaukdavo, jie neskubėdavo, buvo gyvenimas planingas... Aš šiek tiek kritiškai bandyčiau sakyti, kad tai, ką sako pasaka, ar apskritai, tas įsivaizdavimas apie tradicinę moralę, tai yra norma. Sako: taip reikia. O juk norma, ypatingai tradicinėje kultūroje, įvedama ne tada, kai jos visi laikosi (to nereikia įvedinėti, tai savaime suprantama), o tada, kai nesilaiko.“

[@vytenisseibutis7346]

Ačiū, kad pakviečiate tokius žmones kaip Paulius. Buvo labai idomu.