Maršrutas nr. 118 - Klaipėda (I dalis)

Šio maršruto veikėjai: istorikas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovas prof. Vasilijus Safronovas, VDU storikas, doc. Kastytis Antanaitis, LMTA Klaipėdos fakulteto prof. Stanislovas Žilevičius. Šis maršrutas laidos žiūrovus nukels į tarpukario Klaipėdą, kuri, pasak istoriko K. Antanaičio, turėjo vokiško miesto veidą.
„Klaipėdos kitoniškumas išliko ne tik todėl, kad jis turėjo autonomiją, bet ir dėl to, kad išliko civiliniai, baudžiamosios teisės Prūsijos karalystės įstatymai. Gal ir keistai atrodo, bet šis kraštas turbūt buvo gera vieta žmogžudžiams“, - intriguoja K. Antanaitis.
Tarpukario Klaipėda miesto svečius pasitikdavo ne tik vokiška tvarka, bet ir vokiečių architektų statiniais. Pirmasis objektas - garlaivių epochoje buvę Mejhoferio laivininkystės bendrovės namai, tarpukariu - Klaipėdos krašto direktorija, kurios koridoriais vaikščiojo ir rašytoja Ieva Simonaitytė. Nedaug kas žino, jog šio pastato statyba buvo kuruojama paties Lietuvos prezidento A Smetonos, o šis neslėpė, jog jį įkvėpė Čikagos dangoraižių galybė.
Laidos komanda taip pat aiškinsis, kaip tarpukariu gyveno Klaipėdos krašto gyventojai, kurie, pasak K. Antanaičio, turėjo pagrindo žiūrėti į lietuvius iš aukšto.
Kitas objektas - Klaipėdos Taupomosios kasos pastatas. Kuo šis, buvusio vyriausio miesto arch. Paulio Giesingo suprojektuotas, statinys žavėjo tuomečius uostamiesčio gyventojus ir miesto svečius? Tikras architektūros perlas - Klaipėdos pašto rūmai, kurių bokšte esantis kariljonas iki šiol džiugina muzikos gurmanų ausis.
„Čia jau antrasis kariljonas. Pirmasis buvo pastatytas vokiečių“, - sako prof. Stanislovas Žilevičius ir juokiasi, kad net čia galima įžvelgti savotišką miestų konkurenciją. Kalbėdamas apie šį pastatą, pašnekovas šypteli, kad dar visai neseniai Kaunui teko gerokai pasistengti, kad aplenktų Klaipėdą.
Pašto rūmuose pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu buvo įrengta radiofono studija. Iš čia radijo signalai buvo siunčiami į kitą laidos objektą - Jakų radijo stotį. Šios radijo stoties įrengimas valstybei kainavo pusę milijono litų ir buvo viena iš valdžios investicijų, siekiant puoselėti lietuvybę. Visgi, pasak istoriko K. Antanaičio, Klaipėdos krašte vyravo savos valstybės didesnėje valstybėje jausmas, tad ar lietuvių kalba domėjosi Mažosios Lietuvos gyventojai? Ir kas gali sieti Jakų radijo stotį bei Baltarusijos nacionalinę vėliavą?
Apie vokišką ir dar nepažintą tarpukario Klaipėdos veidą bei nesėkmingus tuometės valdžios bandymus lietuvinti kraštą - LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“ sekmadienį 11 valandą.
Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook: / stopjuosta
Instagram: / stop_juosta

[@arunaspaulionis8350]

Ačiū profesoriui Vasilijui Safonofui.

[@arelohareloh8431]

Aciu uz gera filma :)

[@verabobrin2810]

❤Klaipedae Ačiū!

[@justinassobieskis]

Jaukiausias Lietuvos miestas.

[@BlackAmV0]

11:14 Ar biržos pastatas buvo nugriautas karo metais? Aš kažkur mačiau vėlesnių nuotraukų su pastatais čia.